Kas slypi už mūsų žinutės „traukiantiems dėmesį“? 

Atotrūkis tarp didelių ir mažų įmonių  

Vis dėlto, konkurencingoje aplinkoje veikiantiems naujiems verslams norisi fokusuotis į patį produktą, prekybos kanalus ir partnerius bei eksportą, tad rūpesčius dėl pakuotės paprastai jie linkę perkelti partneriams. O čia ir kyla problemų, nes Lietuvos pakuočių gamybos rinka, pasak A. Miškelevičiaus, nėra pasiruošusi atitikti smulkių ir vidutinių verslų poreikių, kadangi yra orientuota į didelius verslus ir dideles gamybos serijas.  

„Naujų produktų kūrėjai ir taip turi iššūkių dėl paties produkto sukūrimo, todėl jiems nusivylimas tiekėjais yra itin skausmingas. Didelės pakuočių gamintojos turi reikiamas technologijas, tačiau negali pasiūlyti lankstumo, jos dirba su jau užaugusiais, stabiliais verslais, kuriems reikia didelių kiekių pakuočių”, – sako A. Miškelevičius. 

Tuo tarpu mažesnių privačių etikečių (angl. private label) gamintojų, FMCG sektoriaus startuolių ar elektronikos įrenginių gamintojų poreikiai, pasak A. Miškelevičiaus, kitokie. „Produkto įvedimo į rinką pradžioje jų veikloje gausu dinamikos. Labai dažnai keičiasi gaminių partijos, nes keičiamas dizainas. Jei nepasisekė vienoje rinkoje – einama į kitą, o tai reiškia, kad gali keistis reikalavimai. Jei naujoje rinkoje testuojami keli produktai, ir pakuočių reikia skirtingų. Todėl tokiam verslo modeliui reikia ne tik gamybinio lankstumo, bet ir išsamaus projektų valdymo, kuris apimtų tiek gamybinę pusę, tiek grafinio bei techninio pakuotės dizaino kūrimą: nuo brėžinių iki pakuotės testavimo – kad prekybos vietą pasiektų visus funkcinius ir estetinius reikalavimus atitinkanti pakuotė“, – kalba A. Miškelevičius. 

Anot jo, startuojantys verslai nėra patrauklūs daugeliui pakuočių gamintojų dėl mažesnio gaminių poreikio, o tuo metu jie patys kelia aukštus lūkesčius mažesnių pakuočių gamintojų siūlomai kokybei ir gamybos terminams. Be to, siekdami išvengti rizikų, susijusių su gamybinių procesų planavimu, rinkodara bei transportavimu, ieško partnerių, kuriems tas rizikas galėtų perkelti, kad patys galėtų koncentruotis į paties produkto vystymą.  

Tokią tendenciją rinkoje stebėdamas A. Miškelevičius sako, kad toks poreikis kyla dėl neturėjimo reikiamų kompetencijų mažoje komandoje. „Paprastai jie neturi atskiro pirkimo departamento ir gali nesuvaldydami visų procesų, susijusių su pakuočių gamyba, tvarumu, efektyviu pirkimu, sandėliavimu“, – sako Baltijos valstybių regione veikiančios įmonės atstovas.